Žingsniai sode

Žingsniai sode    AM logo 2 reljef copy.jpg 

Šiltą vakarą vaikščiojimas sode, gryname ore, palankiai nuteikia, sukelia įvairias mintis, uodus.

Girdi savo žingsnius kaip gamtą, nekeliančią abejonių, natūraliai suprantamą. Kultūrai suvokti reikia daugiau pastangų, nors ji sukurta žmogaus, kaip priešybė gamtai. Priimta manyti, kad tai dvasinė žmogaus veiklos sritis, jo sukurta - vadinasi yra dirbtinė. Sakoma, kad gamta turi dvasią, net daug jų - visokių ir visur: ore vandenyje, žemėje, medyje, ugnyje. Dabartinis žmogus apie tai nelabai galvoja, nes yra apsuptas gausybės kitų, šiuolaikinių „dvasių“. Aplamai jis labiau tiki technologijomis, mokslu, gamybos ir vartojimo sistema, negu miško dvasia. Kiek miško reikia iškirsti, kad pajaustum jo dvasią? Maloniau girdėti kalbas apie gerovę, naudą, pelną (suprantama ne visiems), laisvą rinką, negu apie kokių ten dvasių buvimą. Už nugaros labiau juntami nei girdimi dabartinių išmaniųjų technologijų - progreso transformerio keliami žingsniai. Viskas jau seniai apskaičiuota ir padalinta, yra nustatyta tavo maža vieta sistemoje - vartok ir negalvok. Atrodo, kad viską pagaminti ir parduoti labiau apsimoka, o gamtos produktai esti savaime, nepatentuoti. Juos reikia būtinai perdirbti, paversti preke, industriniu maistu - greita skanu, pigu.

Plastikiniai medžiai jau gaminami, galima nusipirkti palmę, ar dar ką kitą, ko pas mus nėra dėl gamtos sąlygų. Dirbtiniai dantys, sąnariai, akys, krūtys yra netgi geresni už natūralius. Dirbtinės gėlės, nealkoholinis alus, dirbtinės moterys, dirbtinis intelektas. Kas toliau? Galima sukurti dirbtinę gamtą, bet... 

Ar gyvybė yra natūralus gamtos žemiškas vaisius, ar irgi sukurta. O gal atnešta iš milijardų meteoritų, skriejančių kosmine erdve ir tik keleto atsitiktinai pataikiusių į paruoštą apvaisinimui žemės kiaušialąstę pasekmė? Ar mus supantis pasaulis yra tikras, nors nežinomos kilmės. Mes labiau vengiame apie tai mąstyti ir nenorime susidurti su kitu netelpančiu į mūsų supratimą pasauliu. Paraleliniai pasauliai, jų be galo daug ir nėra prasmės ginčytis realūs jie ar ne. Kaip tas Druskininkų mineralinis vanduo - naudingas sveikatai. Dirbtiniam intelektui menas nereikalingas, jis per daug žmogiškas, natūralus. Bet žmogui jis dar reikalingas, bet jau tam, kad perkeltų ten savo problemas, kaip ir dirbtiniam intelektui. Tikras džiungles keičiame internetu, dirbtinėmis, virtualiomis.

Šviesa irgi dirbtinė, LED, eina iš TV ekranų, monitorių, telefonų, galinti pakeisti natūralią. Tas žiūrėjimas į šviesą toks pat įprastas kaip labai senas, urvinių laikų žiūrėjimas į degančią laužo ugnį, teikiančią saugumą, ramybę ir šilumą. Liko tik žiūrėjimo į ugnį įprotis, kaip medžiojimas prekybos centre. nors jau nebereikalingas.

Žingsniai sode jau nebesigirdi, tik iš kur tas kvapas?  Dūmų kvapas su salsvoku svylančios mėsos prieskoniu. Gal kas ruošia kepsnį sode.

2017 m. birželio 3d.


Darbai parodoje „Žingsniai sode“.

 Atu ir Iga  2017 

 Meteoritas  2017

 Iliuminacija  2017

 Fatalizmas  2017

 Melancholija  1991

 Susisiekiantys indai  1991

 Žvilgsnis  1995